Pamastymai apie meilę

Viena karta pamaciau krikscione panele, kuri tarnavo Dievui is visos sirdies ir visame stengesi patikti Jam. Pamaniau, norėčiau aš tokios žmonos, tad nusprendžiau melstis už ja. Toliau bendravau ir stengiausi pazinti ta panele ir kuo daugiau pazindavau tuo daugiau ji man patikdavo. Ir atėjo toks laiaks, kai negalėjau negalvoti apie ja... ir taip laikas ėjo simpatija augo ir viena diena aš prisipažinau tai paneles, kad ji man patinka...Ji buvo labai nustebusi ir labai griežta, ji praše manes pamiršti apie mano jausmus, ji sakė kad neziuri i mane kaip i vaikina...buvo tai labai skaudu ir liudna, taciau kita diena su ja bebendraujant suzinojau, kad ji turi vaikina... Ir tada prisiminiau, kad kai as meldziausi Dievui sakaiu: "jeigu mes galime buti su ta mergina palaimink bendravima ir parodyk per abipusius jausmus, kad tai tavo valia, bet jeigu esi numates jei ateiti su kazkuo kitu, palaimink ja ir duok man priimti Tavo valia, as trokstu, kad ji butu laiminga..." Taigi nelengva buvo nugalėti savo jausmus, bet aš troskau jai tik gero ar su manim ar su kitu vaikinu. Dabar aš jau galiu žiūrėti į ta merginą kaip į drauge, nes pasinaudojau jos patarimu ir atidaviau tuos jausmus Dievui.
Taciau dabar man idomus vienas dalykas, kas tai buvo ar tik simpatija, ar patikimas ar tai meile?!