Štai skambutis...i duris?...ne telefonu...pasirodo skambina mamos drauge, o ji dirba pašte; sako ateik iki manęs. Aš ateinu, o ten gi ji atnešė šaukimo lapelį. Taip suvirpo širdis, pasidarė baugu, bet pasirašiau kad pasiėmiau lapelį. Ir atėjus namo pradėjau mąstyti ką reikės daryti, gal važiuot į užsienį, gal mėgint nenueiti ir viskas...tik viduje balsas NE.. Dievas juk žino viską, Jis nepaliks mane kur bebūčiau. Tad nusprendžiau elgtis pagal įstatymą. Supratau, kad kur bebūčiau stengsiuosi visur pašlovinti Dievo vardą, ar bučiau namie, ar bučiau kariuomenėje visur aš šlovinsiu GAlinga Viešpatį.
Jis priverčia išminčius apgalvoti savo sprendimus. =]
Norėčiau Dievui ir Lietuvai Tarnauti taip:
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Svarbiausia nemeginti issisukineti ir visaip ten sleptis nuo atsakomybes pries Tevyne, tada ir Dievas laimins, o kai megini issisukti, tai tik sau ant galvos bedu prisisauki ir Dievo nera su tavim. O taip. ;]
Dziaugiuosi del taves.
Ir nepaeme manes i kariumene, slove Dievui!
Rašyti komentarą